BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kiek žmogus, kiek


Kiek žmogus gali daug suvartoti ir
dar daryti tai, ką moka, vis tiek išties gerai.

 

Labai nenoriu rašyti, bet kompas
prašosi būti maigomas.

 

Šiąnakt sapnavau, kad nuo kažko bėgam.
Masiškai taip, bet lyg ir ne sportinis bėgimas, lyg ir kažkokių patrulių esam
vejami, lyg demonstrantai ar kažkas dar. Bet bėgam atrodytų ratais dideliais,
kaip stadione. Aplenkiu iš matymo žinomą vaikiną. Jis bėga su savo mergina. Aš,
kad ir ji mato, mirkteliu jam ir aplenkiu. Bėgu, praktiškai išsiveržiu į pirmas
gretas. Galvoju, kad nežinau kur bėgt.

 

Kažkokia scena, nedidelė, groja tokia
merginų grupė. Pradedu kelt kumščius į viršų, pradedu kiek siaust, tik truputį
neužtikrintai. Prie scenos be manęs du žmonės. Vienas iš jų pažystamas toks,
sako gerai, šok, nužvelgia žvilgsniu su mįslinga šypsenėle.  Leido mat.

 

Atsiduriu gimtinėj. Blaškausi kelyje
nuo mikrorajono link turgaus. Pilkai melsva prieblanda. Šviesėja prieš aušrą.
Kažką gyvą jaučiu esant, bet nematau.  Sunku
iš tolo tokioj šviesoj prie kelio priartėjusius medžius atskirt. Primena žmonių
figūras.

 

Namų garažo rūsys. Jame daug
jaunimo, daugumą pažystu tik iš matymo. Geria alų, rūko, bendrauja. Visi tokie
gana išskirtiniai. Manau, aš ne iš jų. Kažkas turi soft drugs. Pasiūlo jais aplipint
tunelį, nes ten vis tiek gleivės, ir pajusiu poveikį. Taip ir padarau. Laukiu. Stipraus
efekto nėra. Matau duris, kurių realybėj nėra.
Įeinu, o ten lyg ir auditorija, tik nedidelė, tokia saunos tipo. Auditorijai kalba
Zemkauskas (snobo kinas), pristato filmą pavadinimu „varnas“. Vietos ten nėra,
išeinu.

 

Realybė

Šią savaitę mano gyvenime nieko nevyko.
Kadangi rašau, bus apie savaitės senumo įvykius.

 

Buvome renginyje su daug grupių
ir atlikėjų. Kadangi viskas per tris scenas ir kiekviena su savo specifiniais
vėlavimais, pražiopsojom esmę, kurią buvo svarbiausia išgirsti. Žmonių, kai
atėjom buvo tiek, kad jautėmės kaip silkės statinėj. Vėliau kažkaip pasiskirstė
srautai. Viršuj mergina dainavo taip visai nieko, muzika užkabino – reggae elementai
tikriausiai. Vienas gėrimas beveik už veltui, kitas už daug. Nemaniau, kad
buvau žmoniškai apsinešusi, bet kai po visko permąsčiau įvykius, manau gal tik
nenorėjau to pripažint, o gal tik atsipalaidavau ir leidau sau daugiau. Taigi viena,
kita grupė, ramus pasiklausymas nuošaly, o po to kažkaip atsidūriau  jau ir pirmoj eilėj prie pat atlikėjų. Tai kažkaip
pagalvojau, ai tas pats, ir pradėjau šokt, kartais strykčiot, dainuot, nors tos
grupės beveik nežinojau, purtyt galvą. Per energingą gabalą net  taip (savęs nesuprantu) sakau, noriu
pasistumdyt, taip atidžiai apžvelgiau aplinką ką čia stumtelt pirmą, bet smegenys
sulaikė, suvirškinusios informaciją, kad publika rami ir tokia, na ne tokiems
mano užmanytiems šokiams susirinkusi. Tiesa, atsiminiau, prie scenos atsirasti pastūmėjo
nuo lubų, kur buvom, varvėjęs kažkoks skystis (viršuj ten tokie stori vamzdžiai),
juokavom, kad išmatos.

 

Po to dar buvo laukas, su draugės,
kuriai buvo tikrai jau normaliai, prisipažinimais, … Grįžę net nepastebėjom
iš karto, kad žmonių labai, bent jau toj erdvėj, sumažėję. Pasisukinėjom dar,
draugė kalbėjo nesąmones, t.y. šiepėsi iš  vieno atlikėjo dainos, o jis šalia vis
vaikščiojo. Bandžiau ją tramdyt, bet kažkaip tai jau sunkiai sulaikoma buvo. O visgi
bent iš matymo manau gi žino jis mus, ar per gerai čia galvoju. Tai, matai,
gėda kiek.

Žodžiu, kai jau ėjom pro duris,
pašaukė jau toks radijo žmogus, tada buvęs dj. Nustebau. Davė skrajučių į
šiandienos renginį kaune, sakė būtinai atvažiuot. Po to dar rūbinėj jis ir
daugiau chebros sakė renką geriausius, va tipo varom kur nors, gert truputį
turi, butą irgi, šiaip kompanijos palaikyt. Taip ir patikėjom pačių geriausių
teorija. Kitom po to kažką panašaus sakė, kiek girdėjau.

Dar prie išėjimo lauke
stabtelėjom, priėjo krūvelė bachūrų, tokių na ne tokio stiliaus, kad iš tikro
mes domintume, bet buvo po penkių ryto gerai, aplinkui mažai jau ko buvo, tai
ir kalbėjo ten visko, kažko prašė. Surinkau krūvą ant stalo besimėtančių „alisos
naktipiečiams“ lankstinukų ir vokelių, bandžiau jiems duot vietoj kažko. Tada vienas
pasakė „kookios pirštinės“ mano (siaubingos jam, manau, pasirodė). Trenkiau kumščiu
į stalą, sakiau jėgos duoda. Žodžiu kompanijos jiems nepalaikėm ir patraukėm
link stotelių. Daug ankstyvą šeštadienio rytą centre žmonių.

Dar juokinga buvo, kai
atsitiktinai pajutau, kad laikomės su drauge už rankų kai ėjom per žmonių
grūstį. Nusprendėm, kad tikrai juokinga, vaikystė. Paleidom. Kai grįžom jau ir
neblogai įsilijo. Lašų beldimas į langą gerai migdė. Kažką su trenksmu numečiau.
Atsijungiau.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. deathblow:

    kokiam renginyje buvai? ;)

  2. vytee:

    opus3 talentai ;)

    nekoks įrašas, perskaičiau dabar ir pagalvojau.

  3. deathblow:

    girtokas įrašas ;)

Rašyti komentarą