BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

krentančios kruopos, besijuokianti katė

Panorau gyventi prie turgaus. Kalvarijos pasitiko vaisių ir daržovių gausa. Ir dar ne taip brangiai. Vaikščiojau tarp viso šurmulio ir džiaugiausi gaivuma, šviežiais kvapais. Išsiilgęs vitaminų organizmas prašėsi daugumos kokių tik tebuvo žalumynų. Atrodo, dabar būtų toks rytinis ritualas: atsikeli, nueini, pašneki su kalbiom pardavėjom, įsigyji ne prasčiausią skanumyną/žalumyną, o tada prasideda diena. Tas pardavėjas, kurios rūko ant savo prekių, nepykite, truputį ignoruosiu. Visokios liaudies ten yra. Per savo fragmentuotus įpročius tokį dalyką kaip turgūs tikrai buvau pamiršusi. Pigiau, įvairiau, ir sveikiau, tikiuosi.

Šiandien troleibuse bobulę tokią mačiau: sėdi ant vienos kėdės, ant šalimos ranką padėjus. Įlipa kita senolė, sėda šalia pirmosios moteros, o ši kad pradėjo burbuliuot: „nesėskit šalia manęs, aš nenoriu, kad prie manęs liestumėtės”. Ir iš jėgos nustūmė besisėdančią senjorę. Visi suglaudę ausis nedrįso prie jos sėstis. Ji piktai stebėjo į jos erdvę besikėsinančius užpakalius. Pasijutusi apgynusi savo teritoriją pradėjo energingai krapštyti savo nosį - vieną skylę, kitą. Galvojau tuoj susuks kokį burbulą ir mes man (kadangi buvau priešais), tačiau, kaip pasisekė, pradėjo šluostytis į aplinkines sėdynes. Ar aš būsiu tokia niurzga senatvėj?

Šiaip galvoju, kad nesu labai blogas žmogus, tik šiaip dažnai piktas. Bet gerai, kad kai greit pagaunu save užsiutus, tai labai juokas suima, nes suprantu kaip kvaila yra pykti, už nieką ypač.

O žmonės pyksta kai jiems ką nors skauda. O man dabar beveik nuolatos skauda nugarą. Reikėtų kam pasirodyt. Dar diegia karts nuo karto galvą, ar šiaip silpnoka pasidaro. Bet žmonės pyksta ir ne vien dėl skausmo, asmeninis gyvenimas, kiek jis duoda ar neduoda, spardo. O gal juos aplanko liūdnuma. Nors nuo jos, manau, žmogus nepasidaro agresyvus. Bet kiek daug faktorių ją gali sudaryti. Išnagrinėti šią substanciją tikriausiai būtų be galo sunku, o ką jei dar ir mėginti pasverti!

O gal jie vis laukia įvykių, pažinčių, naujienų.. Bet jie neateina. Mano kiekvienadieniai panaršymai darbo skelbimais, naujienų neneša. Jei ir toliau taip, tai gal jau ir į gimtinę traukt galėsiu. Kraustytis vasarai. Keistas jausmas, viską palikti sezonui, čia gimusias svajas, skaudulius, iškeičiant į dar lėtesnį mažo miestuko gyvenimą.

O galbūt žmonėms stinga nuoširdžių susibūrimų. Kokios įdomios visiškai netikėtų susitikimų situacijos gali būti!

Seniau:
„Išprotėjusiai čia žydi obelys: gelsvai, rožiniai, baltai.. massive.”
„Labai šviesios naktys. Labai šviesūs žiedai.”

Dabar:
„Laimingo durnelio banga.”
„Trenkiu alkūne laptopui. Pasigirdo graudi jo žmogiška dejonė/ Naktinė šyza jau ateina.”

Naktys dabar be galo trumpos, o aušra skuba pasirodyti, vos gerai užsiraukus tamsai, jei tik neapsiniaukę ar diena nežada savo tradicinio šių dienų maskarado.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. linkiu tau geros vasaros ;)

  2. ir tau,
    ir tau geros :)

Rašyti komentarą