BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

[nights? electric? jė?]


Kažkodėl
rašau dažniausiai kai esu ne per geriausios nuotaikos/būsenos. Kai smegenys
bando atrodytų užnuodyti visą organizmą savo šnabždesiu ar griausmingu diktatu:
kam tau taip, kaip tu elgiesi - kaip koks antisocio, ar šiaip verčia
prisigalvoti tokių dalykų apie gyvenimo (ne)prasmę, ar kad tokioms būtybėms nelemta
gyventi vat tokio gyvenimo. Nes atrodytų didelė dalis yra tokie standartiškai
gyvenantys ir nesikankinanatys dėl visokiausių savo egzistencijos kitų
atžvilgiu klausimu. Atrodo, kad sugeba gyventi nepagalvodami apie gyvenimą kaip
tokį. Skina dienas ir tiek. O man čia vis užeina didieji galvos svaiguliai,
tampantys tai kas galvoje. Ir nuo to laiko kai išėjau iš uniko taip visą kelią
sukosi, spardė, ūžė mintys. Pasižiūri į veidrodį ir bandai įžvelgti kur tai,
kas verčia tavyje šitam katilui virti, na kur? Sakyčiau šitas kūnas ne man. O
gal kaip tik jis toks man, kad pagaliau imčiausi ko nors? Ar gal, tiksliau
būtų, iš kur tas minčių produktas – cunamis šiame neįspūdingame padare? Ar tai,
kas tavo viduje, atsispindi tavo veide? Ar kas nors tai mato ir be žodžių
supranta? Ir taip daug kartų kol pagaliau išsitiesiau lovoje prisnūsti – manau tai
verčia taip darkytis banguoutasias (tikėkimės smegenis, nors kaip K.Vonnegutas
rašė, kad tos didelės smegenys ir yra visos žmonijos nelaimių priežastis) – bet
neištvėriau nė keliolikos minučių. Bandau dabar išsiaiškinti su baltu e-lapu kas
per monai vyksta. Dažniau tai padeda.

 

***

Šįvakar
palikus uną (kuo toliau vis daugiau heito), labai norėjosi kur nors į gamtą,
paslampinėti bent apytuštėmis mažutėmis senamiesčio gatvelėmis, šį gerą savo
oru vakarą, tačiau kažkaip vienai ir tuo metu, nesigavosi. Prisiminus paskutinį
tokį – nepagalvojus ant piko pataikiau, tai visos tos gatvelės tarp senų grublėtų
sienų virto išmetamųjų dujų scena, pripildyta nuodingų garų gniaužiančių galvą.
Ką aš tuo norėjau pasakyti..? Žodžiu, nesigavo.

 

***

Gal
paskutinį kartą rašau čia dabartinio savo amžiaus.  Laikas eina greit, rašau čia retai. Pernai turėjau
wishlistą ir iš jo, niekam neskelbus (nu tik apie vieną daiktą),  dabar jau turiu keturius daiktus (du gavau
atatinkama tam proga, du pati ar dalinai įsigijau). Šiemet nerašysiu. Du ko
reikia esu pasakiusi konkrečiai. Dėl vieno tikriausiai galvoja, kad juokauju.
Pati nustebau kaip taip  staigiai sumąsčiau:
tai yra muzikos instrumentas, toks elementarus, bet ir kartu ne toks populiarus
(bent jau niekas labai negirdėt, kad girtųsi juo grojant), ir nebrangus, ir
gražiai su juo įmanoma išmokt beklausiams.  KAS?

 

***

Dabar čia
šiom dienom vienam tokiam dalykui darau knygelę. Darau iš rašytojų citatų, tik
kadangi neturiu mados, jų išsirinkinėti, tai verčiu knygas, kurias, žinau,
skaitant man buvo malonu, juokinga, baugu_bet_tiesa ir ieškau, ką galėčiau
įmest. Tai vat vakar:

 

Mano mintyse siautė
visiškas chaosas. Ničnieko nebesusigaudžiau. Maniau, kad nebeištversiu iki
dienos galo. Priėjusi medicinos sesuo pasakė, kad mano vienintelė ligonė italė,
pravardžiuojama Bum Bum, neserganti jokia širdies liga, pajuto skausmus krūtinėje.
Įėjau į palatą, kurioje aštuoni artimieji šnekučiavosi itališkai. Padariau EKG
- ji buvo normali. Paskui, pasijutęs fokusininku, stebimu aštuonių žiūrovų,
nusprendžiau parodyti Dručkio apversto stetoskopo metodą. Sukišau antgalius Bum
Bum į ausis ir surikau į magnetofoną:

 - Ausies sraige, atsiliepk, ausies sraige,
atsiliepk, ar girdi mane, ausies sraige…

 (Samuel Shem „Dievo namai“)

 

Paprasta,
bet stačiai juokinga. Galima lengvai atspėti, kad tada pacientė klaikiai suriko
ir sustojo jai širdis. Išduosiu paslaptį - bet atsigavo.

 

***

Sapnuoju: dvasias-vaiduoklius(šyzaa) ir karas-atominė
bomba-evakuacija.

Tai
taip nieko gero ir gyvenam.

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. kalbejau vakar su viena mergaite, tai ji sake kad tik karus ir pasaulio pabaigas sapnuoja. liudna, kai taip.

Rašyti komentarą