BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

no news is good news

Labai smagu, kai atsiranda „padorumo” kupinų žmonių, kurie sugeba įprasminti vasaros vidurį. Taip: vakar buvau atleista iš darbo. Viskas, nuo pirmadienio nebeateik. Ir apie tai iš anksto nieko neužsiminė, lyg tarp kitko. Jei norėsi, nuo rugsėjo. Taip, skubu, ypač kai nesumokėjo visko.
Tikriausiai likusi vasaros dalis bus ramesnė. Kažkaip nors gaudavau labai nedidelį atlygį, tačiau leidau sau daugiau nei prieš tai. O dabar - nežinau, važiuoju namo, mama labai kvietė. Nors norėčiau likti Vilniuje, kažkaip retai vasaras čia praleidžiu. O čia kartas nuo karto kas nors nutinka.
Apskritai ši vasara įvykiais buvo gana turtinga: festivaliai praturtino dvejomis netikėtomis ir maloniomis pažintimis. Gana įkvepiančiomis ir suteikiančiomis pozityvumo, atsipalaidavimo ir no alco, t.y.  gyvenimo be laipsnių pavyzdį. Tuo tarpu nors retkarčiais pagalvoju, kaip smagu būtų apsieiti (praeitais metais buvau pasiekusi 4 mėn. visiškos abstinencijos) kažkaip pastaruoju metu vis labiau neišeidavo to praktikuoti. Na, o trečiadienio vakaro pažintis iš visai kitos kompanijos žmonių buvo maloni, bet apie tą ne-gėrimą mano pasisakymas nužudė. Ne tai auditorijai pasakiau. Apskritai tas vakaras baigėsi įdomiai: su masiniu visa ko daužymu, daiktų mėtymu, gręžiojimais, bulgarkėm, šlapinimusi nuo scenos, nakvyne ant fotelio praktiškai nepažįstamo žmogaus namuose. Maloniausias atsiminimas, kai naktį mane užklojo kaldra (buvo trūkumas apklotų), nors ir per miegus bandžiau sakyti, kad man nešalta.
Ir šią savaitę taip du kartus darbe sėdėjau po tūsų, kurių pasekmės galima sakyti matėsi fiziškai. Keistas tas gyvenimas, štai prie ko veda naujos pažintys ir dar su žymiai jaunesniais jaunuoliais, kurie mane laiko praktiškai jau kone gilios senatvės.
O vakar, o vakar po visų naujienų apie tai, kad laisva kaip paukštis nuo pareigų (ir nuo pinigų) likusią dieną jaučiausi kaip girta. Biesas nešiojo po miestą, prisipirkau nebūtino maisto (nors gi išvažiuoju) ir ne tik. Lyg tyčia niekas kompanijos mano godoms išsakyti negalėjo palaikyti (kam atostogos, kas dirbo, kam metinės ir pan.) nusprendžiau viena nueiti paklausyti šviesios muzikos. Nors mačiau iš visos dienos ženklų, kad geriau niekur neiti (jau pastebėjau, kad kartais lyg specialiai kažkas antgamtiškai stabdo tavo planus tiek stichijomis (vakar sulijo tris kartus), tiek kitų žmonių veiksmais (visų nėra) ir pan.), tačiau nusprendžiau pavakaroti viena - bent iš matymo pažystamų žmonių tikrai sutiksiu. Na, o ten vienas fail‘as ištiko - toks pusiau pargriuvimas prieš šiokią tokią minią. Viso labo norėjau peržengti šuns pavadėlį.
O dabar - pas tėvus. Prisiuntinėjau visokių CV ir važiuoju. Tikiuosi kas nors greitai iškvies atgal. Blemba, kaip gyvena žmonės be pajamų? Juk kažkaip prasisuka. Norėčiau, kad ir kokių chaltūrų (iš tikrųjų tokių daugiausiai ir norėčiau). Ir visgi nenoriu, kad nutrūktų visos nesąmonės, kurios tęsiasi pastaruoju metu. Taip įdomiau!

Tikiuosi gamtoje išmedituosiu savo tolesnio gyvenimo kryptį.

Ir pabaigai - kaip rašė mano mėgiamas rašytojas Kurtas Vonnegutas: “Gyvenimas - neleistinas būdas elgtis su gyvuliu”. Dar tiktų ir Bokonono mintis: “Keisti kelionių pasiūlymai - tai dievo šokių pamokos”.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. gerai praleisk laiką namie ;)

  2. visgi dar vln įstrigus. rytoj vakare paaiškės, kuria kryptimi trauksiu toliau. tie (ne)tikėtumai ;)

Rašyti komentarą