BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Psichodelika miške

Šis savaitgalis buvo savotiška psichodelika. Šį savaitgalį buvo išbandymų. Šis savaitgalis buvo. Psichodelika miške.

Ketvirtadienis. Pagalbinis festivalio baro kolektyvas tinkasi prie stoties. Vėluojam į 12-tos valandos susitikimą festivalio vietoje. Pirmiausia ratais klaidžiodamos bandome išvažiuoti ant tinkamo kelio link vietos, vėliau jau įsukus į mažytį keliuką klimpstame smėlyje, mašinoms nėra vietos prasilenkti. Ir tai dar esame tarp pirmųjų festivalio lankytojų ir tuo keliu važiuojančių žmonių (nes turime dalyvių privilegijas, todėl važiuojame į pačią teritoriją). Realiai parkingas nuo festivalio buvo nutolęs gal apie porą kilometrų, tuo skundėsi žmonės, pati nebuvau jo pasiekusi – tik po festivalio pravežė viena organizatorių, kuomet jame nieko nebebuvo.

Pasiekę vietą susiskirstome darbo pamainomis ir likusias 6 val. iki alaus pilyklos atidarymo pamainomis jį saugome. Žiauriai karšta todėl pasiūloma eiti su drabužiais maudytis, teigiant, kad tokiu oru išdžiūni akimirksniu. Atstumai tarp festivalio erdvių gana solidūs, todėl tingisi eiti iki palapinės maudymuko. Nusimaudžius su drabužiais buvo gerai. Bent kurį laiką, nes tuomet įvyko staigus oro pasikeitimas. Užėjo ilgalaikė ir itin smarki liūtis, kuri orą sugadino dar mažiausiai kokiai parai. Kažką iš nuogirdų girdėjau, kad Vilniuj ar kituose miestuose buvo itin smarkios audros. Taip pačią pirmą dieną susišlapinu savo vieną drabužių komplektą ir lieka tik antrasis atsarginis, o dar visos keturios paros prieš akis. Tačiau laikiausi ramiai. Aprimus lietui (t.y. mažų mažiausiai po poros valandų) pasiekiame palapines. Ieškau sausų rūbų. Deja, blogos naujienos – mano palapinė po pirmosios liūties vietomis plaukia. Gerai, kad iš joje buvusių drabužių sušlapo tik viena maikė. Grįžtam toliau į barą, nes vėl lyja. Ten praleidžiam dar ilgą laiką, nors jau nebūtina, nes tiesiog ten sausa. Naktį einu vėl į palapinę prieš savo pamainą paimti ko nors šiltesnio. Pasimato viso festivalio trūkumas – tamsa. Joje žiauriai sunku orientuotis ir ieškoti savo palapinės, aplink visur panašios pušys, o aplinka nuolat keičiasi, nes žmonės nuolatos atvažioja, statosi savo namelius, palapines, kabinasi psichodelinius audeklus ir skaras. Visgi eidamos dviese atrandam palapines. Grįžę gaunam pavalgyti (pagaliau). Laukti savo pamainos lieka keletas valandų. Kadangi lyja, snaudžiu šalia gaudžiant psy trance ant paklotų padarytų iš bačkų apvalkalų. Atėję pirkti alaus visa tai mato, tačiau nieko čia nepadarysi. Artėja 3h ryto, pademonstruojama kaip pakeisti statinę ir liekame tik dviese ilgos ir šaltos nakties budėjimui. Nuo šalčio gelbėjamės paliktais kitų asmenų daiktais. Mane išgelbėjo kolegės palikta žieminė skara. Pamainomis snaudžiame ir sulaukiame ryto. Atsiranda žmonių norinčių pakalbėti prie baro, išsakyti savo godas, kad festivalis atrodo itin nykus. Tačiau taip buvo, nes kaip visada viskas vėluoja arba skuba būti nurinkta ir išvežta. Kitą dieną situacija šiuo atžvilgiu pagerėja.

Penktadienis. Tarkim jis prasideda nuo pamainos pabaigos, t.y. apie 14h. Oras nėra labai šiltas. Niaukstosi, saulės minimaliai arba nėra, o jos laukiau visą naktį. Pamainos pabaigoje sužinau, kad iš šešių baro darbuotojų trys išsiruošė namo. Šioks toks vadovės nepasitenkinimas. Tarp išvažiuojančiųjų ir mano pamainos narė. Po pamainos vadovė varo mane miegoti, nes neva matė, kad jau para be miego. Iš tiesų panašiai ir buvo. Tačiau pasiekusi palapines negaliu nurimti: sausinu savo palapinę, pilu iš jos vandenį. Persikraustau svarbiausius daiktus, kurių nenoriu šlapinti į kolegės palapinę. Ten leidžiama man miegoti kitas naktis. Vakarykščiai rūbai nedžiūna, nes oras ir palapinė pilna drėgmės. Apsivelku drėgnus/šlapius rūbus ir nusiteikiu juos išdžiovinti ant kūno, nes tik taip įmanoma tokiu oru. Paguliu sausoje palapinėje kelias valandas, bet kietai užmigti negaliu, kiek vėsu, bet visaip bandau džiovinti ant savęs drabužius. Klausausi kaip ilgai ir nuobodžiai lyja, fone chill‘o muzika – bent tai gerai. Vėliau pakelia kolegių prašymai surinkti jų turimą maistą ir atnešti joms. Apžiūriu trumpai chill‘o sceną ir nešu. Drabužiai gana sausi. Kažkur paslampinėju, parašau buvusiai kursiokei, kad gal nori susitikt, tačiau neatrašo. Einu ieškoti dub‘o/reggae ir pan. scenos, tačiau ji vis dar neveikia. Galiausiai patraukiu prie palapinių, prieinu prie chill‘o ir galiausiai pamatau line up‘ą. Blogai, kad reikėdavo kiekvieną dieną ieškoti laiko kada kas groja prie kiekvienos scenų ir jie atsirasdavo neaišku kada, todėl nemažai ko nežinojau ir praleidau. Bet kaip tik tą man laisvą vakarą grojo grupė, kurią būtent ir norėjau išgirsti. Mielai pasiklausė, jau buvo tamsu ir pasimatė visas apšviestos chill‘o scenos grožis. Ir oras išsigiedrijo. Tą akimirką pagalvojau, kad visa tai atperka atvažiavimą į festivalį. Vėliau vėl paklaidžioju po palapines, norėdama apsiauti botus, nes ketinau eiti būtinai klausyti dub‘o, o ten kelias nemenkai pažliugęs. Kaip tik susitariam susitikt su kursioke, pakeliui nesitikėdama, kad dar gausiu, gaunu savo vakarienę. Tuomet prasidėjo smagi naktis eklektikos scenoje: kai atėjome grojo tokį labai švelnų ir mielą reggae/dub‘ą, taip smagiai iš lėto judėjosi ir jaučiausi itin gerai. Galvojau - kaip gera, ir dar bent porą naktų taip bus. Deja, tai ne itin išsipildė. Nieko nepagalvojus apie savo antrą nemigo parą ir kitas man nepalankias aplinkybes, kartu su pažįstamais paragavau hašišo dūmo. Taip, deja. Jo poveikis buvo toks, jog prasidėjo parkės: parino viskas, visokios smulkmenos iš viso gyvenimo, protas sakė, kad tai juokinga, kaip dėl to dabar galima parintis, tačiau.. Tuomet pasidarė visai silpna kaip prieš alpimą, todėl likusį laiką prasėdėjau ir gėriau vandenį. Lyg to būtų negana atėjo tokia man miela kompanija su pora pažįstamų, prieš kuriuos nenorėčiau pasidemonstruoti, kad man švelniai tariant ne kas. Jaučiau spazmus tai skrandyje, tai širdis smarkiai plakė, tai jutau kakle šilumos pliūpsnius, kankino parkė, kad iki mano budėjo liko apie keturios valandos, kad negalėsiu kaip žmogus dirbti, kad būsiu dar viena iš pasitraukusių baro narių ir pan. Visgi tarpais išėjo klausytis, kaip itin gražiai groja muzika, ir kiek liūdėjau, kad šokti kažkaip nebedrįstu, todėl žiūrėjau į laisvai judančius tos minėtos kompanijos narius. Šiems susiruošus išeiti, vienas jų priėjo prie manęs, atsitūpė ir tokiu seksualiu (bent jau man tada taip atrodė) balsu paklausė poros klausimų ir pasiūlė kartu su draugais eiti į chill‘ą. O aš, a aš negalėjau sutikti, nes jaučiau, kad mano parkės gali išsiveržti į išorę, todėl pasakiau, kad esu žiauriai pavargusi ir neisiu. O kitu atveju tai būtų buvęs itin patrauklus pasiūlymas. Galiausiai ir mes su drauge nusprendžiam eiti miegoti, nes sakau, kad man viskas gerai. Kadangi jos palapinė žymiai arčiau, paskolina man savo žibintuvėlį ir gana lengvai, palyginus su kitais kartais, randu palapinę. Ima parkės, kad mano kolegė, su kuria miegosiu, pamatys, kad man ne kas, tačiau jos nėra. Juokinga, kad tai parino, nes jinai už mane mažiausiai 5 metais jaunesnė. Galvojau lūšiu, tačiau – ne, toliau viskas nervino, reiškėsi nemalonūs fiziniai pojūčiai įvairiose kūno vietose. Supratau, kad gyvenime nenorėsiu bandyti narkotikų. Užsimerkus akyse mačiau be galo daug spalvotų raštų, grafikos ir pagalvojau, kad supratau kaip kokie nors menininkai kuria vizualizacijas. Tik išgirdus, kad grįžta kolegė, užmigau. Tačiau po valandos su trupučiu nubundu, nes nenusakomai noriu į tualetą. Tenka keltis ir eit jo ieškoti, nes jau šviesu. Iki darbo kelios valandos. Tualete paaiškėja viena tikriausiai buvusio silpnumo priežasčių – prasidėjo tai, ko merginos mažiausiai norėtų per festivalį. Prisidėjo nerimas (nebe hašišinė) dėl higienos reikmenų.

Šeštadienis. Neišsimiegojus keliuosi į 10h pamainą. Šiek tiek higienos palaikymo ir pirmyn. Tądien nuo ryto nesisekė. Galvodama, kad šiukšlės, išmečiau kolegių egzotišką arbatą į šiukšlių dėžę. Tai sužinojus, vieną pavyksta išgelbėti iš jos sveiką. Einu užpilti ant jos vandens, tačiau belaukiant ilgai eilėje kol užvirs vanduo, kažkas tą arbatą išmeta ar pavogia, ar pan. Žodžiu taip praradau ne savo arbatą, kurios puodelis, sakė, kainuoja apie 10 lt ir jos Lietuvoje praktiškai negausi. Kvaila kokos lapų arbata. Pasisiūlau arbatos savininkei/mūsų vadovei sumokėti tuos pinigus, et… Ir šiaip tą sunkoką dieną nelabai viskas sekėsi, visokios smulkmenos strigo. Valgant mūsų tos dienos aštrų valgį jaučiau kažkokį keistą skonį prieskonių, kurie man priminė hašišą. Galvojau čia taip turi būti ar kažkokia nelaimė virėjui nutiko begaminant. Na oras vėl buvo gana niūrokas ir vėsus vėjas gąsdino šalta naktimi. Vos išlaukiau pamainos pabaigos, nes pabaigoje jau baisiai norėjau lėkti į dub‘ą, nors jaučiausi velniškai pavargusi. Tačiau dar lyg tyčia teko skaičiuoti ilgai ir nuobodžiai kasą. Bet kadangi man nesisekė, pasikviečiau pagalbos. Pasiėmiau tos dienos arbatą ir išėjau į dub‘ą. Šalta, o pasiekti palapinę užtruktų daug laiko. Kenčiu ir paklausau dviejų grupių, vieną iš jų – antrą kartą per festivalį. Nors ir kaip gaila, tačiau nuovargis ir krečiantis šaltis padeda nuspręsti šįkart nenaktinėti ir išsimiegoti, nes jau dvi su puse paros be normalaus miego. Pamaniau, kad paskutinę naktį tai jau nuoširdžiai čia pasišoksiu. Deja, tai buvo klaidingas manymas. Pavalgiau vakarienę ir ją nunešiau dirbančioms kolegėms. Prieš miegą paklausiau gongų meditacijos ir ilgai bei gėdingai klaidžiojau ieškodama savo palapinės. Pasiteisinsiu, kad mano kaimynai keitėsi bent tris kartus, todėl aplinka buvo iš ties dinamiška. Kiek girdėjau atsiliepimų, nuklydusių ir pasiklydusių žmonių buvo nė vienas. Pagaliau atradus palapinę ir susiruošus miegoti, neberadau telefono. Silpna, noriu miego, o taip nesiseka. Kėliausi, lipau laukan jo ieškoti. Galiausiai grįžus į palapinę jį radau. Toliau sekė pirmas ilgas miegas.

Sekmadienis. Rytas po miego. Šiek tiek higienos. Pasėdžiu prie chill‘o, suvalgau turėtus sausainius. Gera. Nusileidus link baro paaiškėja, kad jau pardavinėjam alų buteliais ir jie šiandien greičiausiai baigsis. Kadangi nieko iš baro nėra (tie, kurie pakeitė vieną pamainą, jau irgi paliko festivalį) sąžinė neleidžia palikti su šiuo darbu nėščią organizatorę, nors mano pamaina dar neturėtų būti prasidėjusi. Vėliau ateina mane pakeisti supratingosios kolegės. Pamatau, kad dub‘o scena, į kurią dėjau viltis šiąnakt gerai praleisti laiką – nebegros, apskritai veiks tik chill‘as, kuriame gros kiek ramesnis trance, psy ir pan. Liūdėsėlis. Vėl pasėdžiu chill‘e, begalvodama apie sėkmes ir nesėkmes, pagaliau atsidarau savo atsivežtą į festivalį alų. Sulaukiu žinutės, kad laikas tartis dėl išvažiavimo. Kolegės jau kelia sparnus iš čia, tačiau aš nesutinku važiuoti, nors su jomis atvykau, motyvuodama, kad kiek tos vasaros beliko, o dar oras pasitaisė - saulė ir šilta. Taigi padedu joms susipakuoti daiktus, persikraustau atgal į savo palapinę. Atsisveikinam su viena kolege, kuri greitai surado kas parveš. Pasėdim su kita, nusiperkam per pusę paskutinę šaltibarščių porciją, pasipasakoju apie savo penktadienio nakties nuotykius (festivalyje tai vadino girdėjau trip‘ais), ji taip pat pasidalina patirtimi. Apskritai tądien baigėsi maistas ir jo beveik negavom. Išlydėjus ir ją pasilieku paskutine festivalyje iš mūsų komandos. Pažadu pardavinėti jau kitoje vietoje, t.y. prie chill‘o, alų. Turiu laisvo laiko kol jį atveš. Paskutinį kartą patikrinu dub‘ą – taip, išsikrausto. Prie labirinto sutinku tą minėtą mielą kompaniją. Prie jo žiauriai ramu. Pakalbu su vienu iš tos kompanijos pažįstamu. Pasirodo jie irgi galvojo, kad šiąnakt dar pasilinksmins šioje scenoje. Sužinau, kad pražiopsojau nežinodama ir dirbdama jų pasirodymą šeštadienį. Gaila. Bet, sako, pamatei tai, ką pamatei. Ir tai yra gerai. Tikiuosi. Išsikalbam, kad galėtų rytoj parvežti namo. Pasikeičiam telefono numeriais. Vėliau dar kartu su jais pavaikštau, padedu nunešti pagalius (o jie nešasi instrumentus). Vėliau išsiskirstom ir laukiu savo darbo. Iki jo pralaukiu eilėje prie šaltinio ir godžių vandeniui suomių, jį sudrumstusių.

Tąnakt dirbu jau nedaug, nes prisidėjo ir pagrindinio organizatoriaus mama, pavaišinusi pagaliau maistu. Tai buvo mėsa, kurią valgiau gal po dviejų savaičių pertraukos. Žodžiu, vis eidavau pašokti, tačiau muzika kažkaip nekabino, judi ir tiek. Apie pardavimo punktą vis daugiau organizatoriams savų žmonių būrėsi, todėl stengiausi per daug ten nesimaišyti. Ieškodama palapinės vis dar klaidžiojau, nes aplinka eilinį kartą pasikeitė – žymiai sumažėjo palapinių.

Pirmadienis. Miegojau ilgai, bene iki pietų (kurių nebuvo). Iš lėto krausčiausi daiktus ir galvojau kaip parsigauti namo. Eiti miško keliu iki plento, kur važiuoja mašinos – nemenkas atstumas. Tačiau nugirdau, kad viena organizatorių važiuoja iki vietinio kaimo, taigi greit susipakavau palapinę ir įsėdau pas ją į seną ir pavargusią mašiną. Tačiau neišvažiavome, nes buvo užstatytas kelias, todėl grįžome ir laukiau kol jinai kažkur lakstė. Tuo metu susitinku vaikiną, su kuriuo vakar keitėmis telefono numeriais. Paaiškėja, kad jie važiuos namo tik rytoj ir kad tai jie užstatė kelią. Atsisveikinam. Po kurio laiko grįžta mano vežėja. Bevežant bandžiau išvyti muses pro automobilio langą jį atidarydama, o pasirodo jo nebuvo galima judinti – nebeužsidaro. Galvoju, vėl jai pridirbau. Išlipdama pasakiau, kad aš jai vėl atnešiau nesėkmę (kaip ir su arbata). Atsisveikinam. Galvojau gal tranzuosiu, tačiau stotelėje buvę vyriškis daug ir maloniai pasakojosi, todėl sulaukėme autobuso. Jis apšvietė apie įvykius Norvegijoje. Autobuse išgirdau apie Amy Winehouse. Autobusas pilnas žmonių iš festivalio ir jų daiktų pasiekia Vilniaus stotį. Realybė jau vėl čia.

Bandysiu rytoj pasiekti gimtinę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Smagu:

    Maloniai persiskaitė! Keep it up! (pačiam siūlė prisijungt prie pavaduojančiųjų tuos išvykusius barmenus, bet kažkaip patingėjau,- nežinau į gerą ar į blogą)

  2. Geras, koks mažas internetas!

Rašyti komentarą