BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rainbow Country

Pažiūrėjus į paskutinių gautų elektroninių laiškų antraštes sakyčiau, kad turiu gerą ir blogą žinią. Laiškas antrašte “Gera žinia” skelbia, kad šįmet vėl savanoriausiu Sattoj. Kitas laiškas antrašte “Neigiamas atsakymas” apgailestaudamas (pamanyk) skelbia, kad nepraėjau į kitą darbo konkurso etapą. Neišeina man gauti darbą (per savaitę sumoviau du darbo pokalbius, taip išeina), kuriame su darbuotojais kaip su žmonėmis elgtųsi ar mokėtų negėdingą (kad nors minimalų) atlyginimą. Gal taip lemta - tik savanoriauti, o ne dirbti! Gal tas neigiamas atsakymas - kaip tik sėkmė, nes tas darbas būtų netoli oro uosto ir pilnu etatu, o nusikakti mokslų metu iki universiteto greičiausiai dažniausiai neužtektų jėgų ar net galimybių. Nors eidama į darbo pokalbį stengiausi visai padoriai pasipuošti ir maniau, kad kalbėdamasi su būsimąją (jei būtų išėję) viršininke jaučiau, kad lyg ir nesusimaunu (gal tik vienoj vietoj dėl prunkštelėjimo, kai kalbėjo apie videokonferencijas anglų kalba) galbūt tai, jog ėjau su savo ištikimais sportbatukais į pokalbį sudarė nekokį vaizdą (tai į galvą įpiršo tą vakarą sutikta pažįstama). O aš tikėjau, kad geriau iš karto parodyti savo tikrąjį veidą (kojas).

Na, o šiandien sekasi. Eidama iš darbo jaučiausi geros nuotaikos. Prieš išeidamam pareiškiau, kad penktadienį tikrai niekaip negalėsiu būti darbe, nes išvykstu (tikėjausi malonaus “tai ir ketvirtadienį neateik” bet to, žinoma, nebuvo). Įsijungiau muzikos, pozityvūs garsai maloniai trankė ausų būgnelius, todėl sugalvoju apeiti lanką prieš einant į stotelę, oras buvo kiek tvankus, bet dar nepanašėjo į lietų, jaučiau artėjantį muzikalų savaitgalį, o kūnas šnabždėjo, kad jam taip pat neblogai (pradėjau šiek tiek mankštintis, o prieš tai pastaruoju metu vis ką nors skaudėdavo ar sugebėdavau gėdingai susižaloti (ypač kojas)). Tuomet prieš akis pamačiau tiesioginio marketingo pareigos spaudžiamo žmogaus judesius ir žvilgsnį “tave tai jau stabdysiu”. Iš anksto nusteikiau sustoti - jauna mergaitė, reikia padėti užsidirbti, svarbiausia, kad ne kokią kosmetiką iškišinėtų (apturėjau vieną kartą labai nemalonų įvykį ta linkme). O ji davė puodelį kavai ir pasiūlė apsigręžus eiti į naujai atsidarusią kavinę ir ten gausiu kavos nemokamai. Aš kaip tikras niurzga tinginys lietuvis dar paabejojau ar noriu apsigręžti (nors laiko šiandien - į valias), paklausiau ar ji gaus kokių malonių, jei daugiau žmonių prigers nemokamos kavos, ir nuėjau į tą kavinę. Baristai ne itin sekėsi daryti visas tas nemokamas kavas. O kai padarė, apsigręžusi pamačiau, kad lauke siaubingai stipri liūtis su perkūnais. Ir visa ta nemokama kava bei gan negrabus aptarnavimas mane išgelbėjo nuo permirkimo - juk kaip dažniausiai neturėjau skėčio. Aprimus lietui išėjau, bet netoli tenuėjus sumaniau pastovėti po bromeliu ir pabaigti kavą. Tačiau iš to bromelio išėjo smagus vyrukas (link 60 m. sakyčiau) su skėčiu, jis numetė kažkokią bendrą frazę visiems ten stovintiems. Kažkaip pritariamai linktelėjau. Tuomet jis sustojo, grįžo atgal kelis žingsnius ir pasisiūlė mane palydėti po savo skėčiu. Nežinau kodėl, bet sutikau - kažkoks itin šmaikštus ir kažkodėl patikimas asmuo pasirodė. Pagalvojau, gal jis susijęs su scenos menais (netoli ten buvo teatras). Jis visą kelią (nors nedaug kartu ėjom) kalbėjo apie kavą (kad po pietų negeria), alų (kad geria po pietų), apie žaibus (kad jie yra geriau nei alus), apie lietų (koks tatai geras dalykas). Žodžiu, vyrukas buvo tvirtas (tai pajutau užsikibus už parankės), smagus ir jaunatviškas (įdomu kaip iš šono atrodėm). Prireikus man pasukti iš bendro kelio, jį reikėjo dar patikinti, kad viskas gerai, jau pakankamai nebelyja ir man nebetoli. Tai buvo vienas tų žmonių, kurie taip staigiai įtraukia tave į veiksmą ar pokalbį, kad net po to nesupranti kaip tai nutiko.

Taigi šiandien du žmonės mane gelbėjo nuo lietaus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. smagu buvo skaityt ;)

  2. malonu, kad taip, mielas mano skaitytojau ;)

Rašyti komentarą