BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

summer & no blood

Kaip visada galvoju apie praeitį arba ateitį artimą, t.y. vasarą.
Galvoju, kad įdomu kaip ji susiklostys. Eidama centru jau pajutau tokį įkaitusio
Vilniaus vasaros skonį. Nors ir sunkokas, bet man patinka. Darbai darbai.. sėkmės
reikėtų tai jau didelės gaut. Pripratau prie ne-kontrolės, laisvo į tvarkaraščius nespaudžiamo gyvenimo. Drįstu dar išrankiai apie darbą galvot: kad
būtų ne kokia nors rimta rimtų dėdžių ir tetų įmonė, kad jaunimo būtų
kompanijoj, kad stiprios kontrolės nebūtų ir kartais atleistų pravaikštas Aj, kaip
gražiai mąstau. Tinginė iš tiesų esu. Arba kur nors pakeliaut, kad
ir netoli, praverstų.

Kai atvažiuoju į universitetą jau gal pusę, jei ne daugiau,
savaitės dienų gaunasi taip, kad nenueinu į paskaitas, o šiaip ką nors darau,
pabimbinėju ir taip vėl namo.

Šiandien gi kraują ėmė. Stoviniavau neapsispręsdama ar duot,
kol sulaukiau draugės. Ji visad sakė, kad neduotų tiek kraujo. Abi neapsispręsdamos
visgi nuėjom. Išraiškingiausias ten buvo toks seniokas daktaras matuojantis
spaudimą ir savo tiesas aiškinantis. Skaldė bajerius, net nesupratau kur rimtai,
kur ne. Pavyzdžiui, kad jam paslaptis reikia į ausį papasakot, kad bloga (o
bloga buvo net kelioms merginoms prie mano akių) nebūtų, atsisegt kelnes merginoms
(nors buvo ir vaikinų tuo metu) tipo, kad nespaustų. Ir daugiau jis ten malė
visko. Sakė, jog vakar skynė arbatos lapelius skalsiausius, kuria vaišinomės, o
jo merginos (buvusios kabinete daktarės ar seselės) kepė sausainius per naktį. Dar
sakė, kad vėjas supyko, jog jo merginos papietavo ir pradėjo pūst. Žodžiu,
tipas neblogas.

Taigi kaip man sekėsi duot – ogi niekaip. Atlaukus visus
juokus, arbatas, pavalgymus daktarų, maišatį šiokią tokią, tas pats seniokas pasakė
man, kad kraują duočiau kitą kartą. O dabar hb per žemas. Liepė valgyt mėsą:
gerą, tyrą mėsą. Ne paukštieną kokią. Valgyt MĖSĄ.

Tai va, sau buvau pažadėjus, kad jei duosiu kraujo galėsiu
save truputį palepint kai kuo, bet dabar
nežinau kaip užskaityt tokį variantą, koks gavosi šiandien.

Bet draugė, kuri buvo nusistačiusi prieš tai, davė kraujo ir
sakė jaučiasi dabar labai gerai. Vat taip.

O šiaip ką galėčiau pasakyt – nors kartais ir pagaunu save begalvojant, va, kiek laiko dabar turiu (akimirkom atrodo be galo daug ir ramaus), tačiau, vaje, kaip greitai dienos bėga!

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. deathblow:

    palepink palepink, niekas nepriekauštas - juk ne pati kalta, kad negalėjai duoti ;)

Rašyti komentarą