BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

tu-tu-tu [tururu]



Vieną akimirką – taip, o taip
jaučiausi labai gerai, tai buvo sekmadienis, saulė spigino į vieną veido pusę,
važiavau sausu tobulu keliu į vilnių, jaučiausi ne tokia dar didelė tundra prie
vairo, šilta, gražu, gera, yra kuo džiaugtis, maniau. Kambary vėjavosi pirmi
tikro pavasario vėjeliai, maisto, uogienių, gėrimų tėvai davė į valias, tualetą
bene sutvarkė. Net pavakary taip gražiai tamsiai mėlynam fone žibant degtukų
dėžučių žiburiams (geltonai, raudonai, žydrai, žalsvai – daugiausiai taip) nuo
pirmutinių iki dvyliktų aukštų ir aplinkai rėkte rėkiant „pavasaris“ ir „life
is easy“ taip jaukiai pasnūduriavau prieblandoj, kaip seniau, prieš porą metų. Dar
buvau sužavėta ką tik pradėta skaityti knyga, kuri tokia miela ir sava atrodė, gyveno
ji šalia manęs, ar aš prie jos, greičiau.

 

Kai grįžti į kažkokias pramintas
vėžias per kelias dienas viskas vėl iš naujo pradeda ėsti. Pristatymas erzina. Negaliu,
nenoriu. Koliui nepradedu. Nenuėjau ten ir ten. Dar sutrikdė išsiaiškintas
faktas, kad kai jaučiausi gerai daranti ar atrodanti laiminga, kitiems iš jų
pusės atrodė ne taip. O buvo man tai kitaip. Kad ir koks tu sau jautiesi, toks
tikrai nesi kitiems :-/ žodžiu, apie tai visi suvokia, bet kai tai realiai tau
į veidą, tai kažkaip, nea.. Dar ir ties vienu asmeniu vilčių kaip ir nebegali
būti. Bet man visada taip, tai išgyvensiu ir vėl, nors atsibodo.

 

Nooriu sijono. Kažkokia nesąmonė.
Žinoma, ne bet kokio. Aš jų nenešioju. Verčiau visgi kažką tikrai nešiotino
įsigyti, kai kažkaip normalūs rūbai baigiasi, o ne tokius neužtikrintai
reikiamus dalykus gaudyt. Draugė kad susitvarkė.. O aš neišaugu vis.

 

Pažadai: seniai pamačiau dalyką, kad
bus, pakalbinau kad va toks vyks, tikriausiai vis tiek galiausiai atsisakys kaip
visada, tikriausiai maniau, o dabar aš ten nelabai noriu, tiksliau visiškai
atrodo nebenoriu, o šiandien pranešė, kad dar paims pažįstamą ir varom, dievaži
kaip niekad, o  aš kitur kitur geriau, ir
negi dabar sugriauti viską, tai jau kad nelabai, kai pirma lyg ir iniciatore
atrodytų čia aš buvau.

 

Dar prieš keletą dienų taip
norėjosi, kad netikėtai man iš nugaros pašauktų kas, kaip senais laikais:
„(vyriškas mano vardo variantas), (mielas keiksmas)“ ir viskas būtų taip gera
ir sava.

 

 

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. deathblow:

    kokia knyga skaitai?

  2. vytee:

    skaitau J. Kunčino "Glisono kilpą".

Rašyti komentarą